Naujas „Akademijų“ tvarkaraštis

Papildytas akademijų tvarkaraštis!Dar daugiau naujų mokytojų ir dar daugiau užsiėmimų mūsų akademijose.Registracija el. paštu laisvalaikis@ksjmc.lt

Posted by Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras on 2018 m. Lapkritis 16 d., Penktadienis

Žmogaus smegenys turi daugiau stengtis, kad išvengtume tingėjimo

Visuomenėje žmonės skatinami būti fiziškai aktyvesniais, tačiau mes iš tikrųjų tampame mažiau aktyvūs. Naujas tyrimas pateikė galimą paaiškinimą – gali būti, kad mūsų smegenys iš prigimties traukia sėslus elgesys.

Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai iškėlė hipotezę ir norėjo palyginti ar sportavimas salėje yra tikrai fizinių pastangų reikalaujantis veiksmas ar tai yra kova, kuri vyksta mūsų smegenyse. Smegenys yra ta vieta, kur tyrėjai ieškojo atsakymų į tai, ką jie vadina „pratimų paradoksu“: dešimtmečius visuomenė skatino žmones būti fiziškai aktyvesniais, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad, nepaisant mūsų geriausių ketinimų, mes iš tikrųjų tampame vis mažiau aktyvus. Neseniai paskelbtos žurnale ,,Neuropsichologija“ tyrimo išvados rodo, kad mūsų smegenys traukia mus gulinėti ant sofos. Energijos taupymas buvo būtinas žmonėms išlikti, nes tai leido mums būti veiksmingesniems ieškant maisto ir prieglobsčio, konkuruojant dėl seksualinių partnerių ir išvengiant plėšrūnų. Viešosios politikos nesėkmė kovoti su fizinio neveiklumo pandemija gali būti dėl smegenų procesų, kurie susikūrė ir sustiprėjo evoliucijoje.
Tyrimas buvo vykdomas su jaunais suaugusiais. Jie, sėdėdami priešais kompiuterio ekraną turėjo valdyti kursorių (žmogaus atvaizdu) .Tuomet ekrane pasirodydavo fizinio aktyvumo ir fizinio pasyvumo scenų paveikslėliai. . Subjektai turėjo kuo greičiau perkelti kursorių į paveikslėlį su fizinio aktyvumo scena, o nuo paveikslėlio su fizinio pasyvumo scena staigiai atitraukti. O vėliau atvirkščiai. Tuo tarpu elektrodai fiksuodavo tai, kas vyksta jų smegenyse. Paprastai dalyviai greičiau judėjo link paveikslėlių su fizinio aktyvumo scenomis nei prie tingumą demonstruojamų paveikslėlių, bet smegenų aktyvumo rodmenys, vadinami elektroencefalogramomis, parodė, kad pastarieji veiksmai reikalauja, kad jų smegenys dirbtų daug intensyviau.
Iš ankstesnių studijų buvo žinoma, kad žmonės daugiau vengia sėdimojo elgesio ir linkę aktyviai elgtis. Šio tyrimo naujovė yra tai, kad fizinio pasyvumo išvengimas yra susietas su didesniais smegenų ištekliais. Tada kyla klausimas, ar žmonių smegenys gali būti iš naujo mokomos, kadangi viskas, kas vyksta automatiškai, yra sunkiai slopinama, net jei to ir norime. Tačiau tai svarbus pirmas žingsnis išsiaiškinant kaip tai vyksta.
Tekstas: redakcijos info.

Naujas požiūris į senėjimą

Sakoma, kad negalima išmokyti senų šunų naujų gudrybių, tačiau nauji tyrimai rodo, kad galite išmokyti pasenusias žiurkes naujų garsų, jei tos pamokos trunka nelabai ilgai.
Tyrėjai iš Monrealio McGill universiteto Neurologijos instituto ir ligoninės ištyrė senėjimo poveikį neuroplastiškumui , smegenų daliai, kuri apdoroja klausos informaciją. Neuroplastika reiškia smegenų gebėjimą modifikuoti jo ryšius ir funkcijas reaguojant į aplinkos dirgiklius ir yra labai svarbus mokymosi procesams. Jaunų smegenų plastiškumas yra labai didelis. Kai mes senstam, plastiškumas mažėja kad stabilizuotume tai, ką jau išmokome. Šį stabilizavimą iš dalies kontroliuoja neurotransmiteris, vadinamas gama-aminobutyro rūgštimi (GABA), kuris slopina neuronų aktyvumą.
Mokslininkai patikrino hipotezę, kad kai mes senstame plastiškumo stabilizavimo procesai sutrinka. Jie atliko eksperimentą, kuriame žiurkės buvo veikiamos tam tikro dažnio garsu ir įvertino, kaip neuronai smegenų smilkinio skilties žievėje prisitaiko savo atsakais. Jie nustatė, kad vyresnio amžiaus suaugusių žiurkių neuronai yra labai jautrūs veikiamam garso dažniui, tačiau tai nebuvo nustatyta su jaunesnėmis suaugusiomis žiurkėmis. Poveikis vyresnio amžiaus suaugusioms žiurkėms greitai išnyko. Tai reiškia, kad plastiškumas iš tiesų buvo sutrikęs. Tačiau didinant neurotransmitorių koncentraciją kitoje vyresnio amžiaus žiurkių grupėje, garso sukeliami smegenų žievėje pokyčiai truko ilgiau. Šios išvados rodo, kad smegenų gebėjimas pritaikyti savo funkcines savybes neišnyksta esant amžiui. Priešingai, jie pateikia įrodymų, kad iš tikrųjų plastiškumas padidėja, bet yra sutrikęs vyresnėse smegenyse dėl sumažėjusio neurotransmiterių kiekio. Apskritai išvados rodo, kad didėjantis neurotransmiterių kiekis gali pagerinti mokymosi procesą senstančiose smegenyse.
Darbas parodė, kad senstančiose smegenyse, priešingai nei plačiai paplitusi sąvoka, yra daugiau plastikos nei jaunų suaugusių individų, – sako prof. Cisneros-Franco . „Tuo tarpu šis padidėjęs plastiškumas reiškia, kad pokyčiai, pasiekti per stimuliavimą ar mokymą, buvo nestabilūs. Tačiau mes taip pat parodėme, kad šį nestabilumą galima sumažinti naudojant kliniškai prieinamus vaistus.
Tekstas: redakcijos info.

Tvarkaraštis

Pamokų tvarkaraščiai

Mokymosi forma – grupinė.
Mokymosi būdas – dieninis.

ATSISIŲSTI: pamokų tvarkaraštis 2018-2019

Sav. D. pam.
5-6 7 8a 8b 9a 9dj 10a 10dj 11-12 11nt 12nt
I 1 anglų k. lietuvių k. lietuvių k. istorija biologija fizika matematika vokiečių k.
2 matematika istorija matematika lietuvių k. chemija verslo vad. anglų k. lietuvių k. fizika biologija
3 istorija matematika chemija matematika anglų k. fizika lietuvių k. rusų k. lietuvių k. inform. tech.
4 dailė fizika anglų k. ekonomika lietuvių k. lietuvių k. rusų k. inform. tech. lietuvių k. matematika
5 lietuvių k. anglų k. kūno kult. fizika biologija rusų k. matematika dailė istorija vokiečių k.
6(1) dailė muzika lietuvių k. inform. tech. vokiečių k. kūno kult. rusų k.
7(2) muzika lietuvių k. rusų k.
8(3) anglų k.
9(4) biologija
10(5) matematika
11(6) matematika
II 1 lietuvių k. biologija verslo vad. anglų k. lietuvių k. dorinis ugd. istorija lietuvių k. matematika geografija
2 gamta ir žm. matematika lietuvių k. geografija matematika istorija lietuvių k. dorinis ugd. vokiečių k. verslo vad.
3 matematika geografija istorija dorinis ugd. vokiečių k. matematika biologija rusų k. inform. tech. dailė
4 anglų k. lietuvių k. matematika biologija ekonomika rusų k. vokiečių k. geografija dailė anglų k.
5 kūno kult. technolog. anglų k. žurnalistika rusų k. lietuvių k. dorinis ugd. anglų k. verslo vad. matematika
6(1) muzika kūno kult. rusų k. lietuvių k. žurnalistika anglų k. lietuvių k. anglų k. matematika
7(2) muzika kūno kult. matematika rusų k.
8(3) istorija
9(4) dorinis ugd.
10(5) verslo vad.
11(6) geografija
III 1 dorinis ugd. lietuvių k. biologija lietuvių k. geografija piliet. pagr. chemija matematika lietuvių k.
2 matematika istorija lietuvių k. geografija anglų k. lietuvių k. matematika lietuvių k. dorinis ugd.
3 anglų k. dorinis ugd. geografija lietuvių k. technolog. istorija kūno kult. matematika rusų k.
4 kūno kult. rusų k. matematika istorija dorinis ugd. lietuvių k. inform. tech. anglų k. geografija vokiečių k.
5 technolog. kūno kult. dorinis ugd. žurnalistika lietuvių k. matematika rusų k. anglų k.
6(1) technolog. rusų k. kūno kult. lietuvių k. muzika matematika inform. tech. anglų k. dorinis ugd.
7(2) kūno k./rusų žurnalistika lietuvių k. muzika dailė
8(3) geografija
9(4) inform. tech.
10(5) žurnalistika
11(6) rusų k.
IV 1 geografija matematika anglų k. matematika fizika lietuvių k. chemija biologija lietuvių k. istorija
2 matematika biologija lietuvių k. chemija geografija piliet. pagr. lietuvių k. lietuvių k. matematika fizika
3 gamta ir žm. fizika geografija lietuvių k. istorija chemija anglų k. matematika vokiečių k. kūno kult.
4 lietuvių k. anglų k. chemija piliet. pagr. inform. tech. fizika matematika kūno kult. biologija lietuvių k.
5 inform. tech. lietuvių k. matematika biologija anglų k. technolog. lietuvių k.
6(1) inform. tech. dailė matematika anglų k. kūno kult. muzika
7(2) inform. tech. kūno kult. dailė muzika
8(3) dailė
9(4) dizainas
10(5) anglų k.
11(6) anglų k.
V 1 istorija lietuvių k. lietuvių k. anglų k. matematika verslo vad. geografija fizika chemija vokiečių k.
2 geografija matematika fizika chemija dailė anglų k. lietuvių k. istorija matematika lietuvių k.
3 lietuvių k. geografija istorija rusų k. kūno kult. chemija dailė verslo vad. lietuvių k. matematika
4 lietuvių k. anglų k. dizainas fizika lietuvių k. matematika rusų k. kūno kult. anglų k.
5 žm. s./rusų kūno kult. verslo vad. matematika anglų k. chemija
6(1) istorija matematika anglų k. muzika rusų k.
7(2) kūno kult. rusų k. muzika
8(3) matematika
9(4) fizika
10(5) chemija
11(6) chemija

Pastaba: trečiadienį 7 pamoka – vokiečių k. 5-10 jaunimo klasių mokiniams


Mokymosi forma – grupinė.
Mokymosi būdas – neakivaizdinis.
Mokymosi pamaina – 2 vakarų.

 

ANTRADIENIS

Eil. Nr. Laikas I savaitė II savaitė III savaitė IV savaitė
1. 16.30 – 17.15 Biologija

(S. Muchaitė)

Fizika

Chemija

(E. Savickaitė)

Biologija

(S. Muchaitė)

Fizika

Chemija

(E. Savickaitė)

Biologija

(S. Muchaitė)

Fizika

Chemija

(E. Savickaitė)

Biologija

(S. Muchaitė)

Fizika

Chemija

(E. Savickaitė)

2. 17.25 – 18.05 Istorija

(D. Sabaliauskienė)

Geografija

Istorija

(D. Sabaliauskienė)

Geografija

Istorija

(D. Sabaliauskienė)

Geografija

Istorija

(D. Sabaliauskienė)

Geografija

3. 18.15 – 19.00 Lietuvių k.

(R. Bereišienė)

Lietuvių k.

(R. Bereišienė)

Lietuvių k.

(R. Bereišienė)

Lietuvių k.

(R. Bereišienė)

4. 19.30 –20.15 Lietuvių k.

(R. Bereišienė)

Lietuvių k.

(R. Bereišienė)

Lietuvių k.

(R. Bereišienė)

Lietuvių k.

(R. Bereišienė)

TREČIADIENIS

Eil.

Nr.

Laikas I savaitė II savaitė III savaitė IV savaitė
1. 16.30 –17.15 Anglų k.

(I. Zaikinienė)

Rusų k.

(T. Puzinova)

Vokiečių k.

(R. Bereišienė)

Anglų k.

(I. Zaikinienė)

Rusų k.

(T. Puzinova)

Vokiečių k.

(R. Bereišienė)

Anglų k.

(I. Zaikinienė)

Rusų k.

(T. Puzinova)

Vokiečių k.

(R. Bereišienė)

Anglų k.

(I. Zaikinienė)

Rusų k.

(T. Puzinova)

Vokiečių k.

(R. Bereišienė)

2. 17.25 –18.05 Matematika

(I. Gečienė)

Matematika

(I. Gečienė)

Matematika

(I. Gečienė)

Matematika

(I. Gečienė)

3. 18.15 –19.00 Matematika

(I. Gečienė)

Matematika

(I. Gečienė)

Matematika

(I. Gečienė)

Matematika

(I. Gečienė)

4. 19.30 –20.15 Verslas ir vadyba

(S. Čerškienė)

Dailė

(L. Marcinkevičiūtė)

Verslas ir vadyba

(S. Čerškienė)

Dailė

(L. Marcinkevičiūtė)

Verslas ir vadyba
(S. Čerškienė)Dailė(L. Marcinkevičiūtė)
Dorinis

(S. Žilinskaitė)

5. 20.20 –21.05 Informacinės technologijos

(A.  Martinkevičienė)

  Kūno k.

(A. Masys)

———————————————————————————–

Mokymosi forma – grupinė.
Mokymosi būdas – neakivaizdinis. 

ŠEŠTADIENIS (GRUODIS)

 Klasės III–IV

ŠEŠTADIENIS

Eil. Nr. Laikas Gruodžio 1 d. Gruodžio 8 d. Gruodžio 15d. Gruodžio 22 d.
1. 8.30 – 9.15 Lietuvių k. Lietuvių k. Matematika Matematika
2. 9.25 – 10.10 Lietuvių k. Lietuvių k. Matematika Matematika
3. 10.20 – 11.05 Lietuvių k. Lietuvių k. Matematika Matematika
4. 11.35 – 12.20 Lietuvių k. Lietuvių k. Matematika Matematika
5. 12.30 – 13.15 Istorija/Geografija Istorija/Geografija Istorija/Geografija Biologija
6. 13.25 – 14.10 Istorija/Geografija Istorija/Geografija Istorija/Geografija Biologija
7. 14.20 – 15.05 Istorija/Geografija Istorija/Geografija Istorija/Geografija Biologija