Žmonių kūrybiškumo didėjimas stimuliuojant smegenis elektros srove

Mokslininkai stimuliavo tikslinius galvos taškus su silpna pastovia elektros srove per išmirkytus druskoje elektrodus ir sugebėjo parodyti, kad dėl to pagerėja žmonių kūrybiškumas.
Pasak Londono karalienės Marijos universiteto ir Londono Goldsmiths universiteto mokslininkų , paprastas būdas, kaip pagerinti kūrybiškumą – tai atlikti smegenų stimuliaciją silpna pastovia elektros srove . Rezultatai, paskelbti žurnale „Scientific Reports“ rodo, kad dalyviai, kurie gavo intervenciją, parodė didesnį sugebėjimą galvoti daug plačiau nei standartinis mąstymas.

Continue reading „Žmonių kūrybiškumo didėjimas stimuliuojant smegenis elektros srove“

Levitacija akustinių bangų pagalba aplenkiant kliūtis

Sasekso universiteto mokslininkai pirmą kartą pasaulyje sukūrė technologiją, kurios pagalba gali sulenkti garso bangas aplink kliūtį ir pakelti objektą į orą virš jos.
Maži objektai, veikiami akustinio lauko, gali imti levituoti – įveikę sunkio jėgą, pakilti į orą. Tam, kad pavyktų levitacija, reikia keturių viršgarsinių kolonėlių, kurios sukuria nedidelį fokuso tašką. Objektas tampa įkalintas garso bangose, ir tuomet jį galima laisvai jose judinti.
2006 metais grupė Kinijos mokslininkų pasinaudodama ultragarsu ore išlaikė skruzdėles ir kitus mažus organizmus. Jie tuomet skelbė, kad gyvūnams nebuvo padaryta jokia žala. Tuomet mokslininkai sugebėjo objektus tik išlaikyti ore. Vėliau buvo pademonstruota, kad juos galima ir judinti. Visgi, ši technologija veikia tik su mažais objektais, kurie yra pakankamai nedideli, kad tilptų tarp garso bangų.

Continue reading „Levitacija akustinių bangų pagalba aplenkiant kliūtis“

Žinduoliai nepajėgia vystytis taip greitai, kad išvengtų išnykimo grėsmės

Vyksta jau šeštasis masinis žinduolių nykimas, kurį šį kartą sukelia žmonės. Mokslininkai apskaičiavo, kad žinduolių rūšys nyksta taip greitai, kad gamtoje esantis gynybos mechanizmas, evoliucija, negali suspėti jų atstatyti. Jei dabartinės išsaugojimo pastangos nebus pagerintos, per ateinančius penkis dešimtmečius išnyks tiek daug žinduolių rūšių, kad gamtai prireiks 3-5 milijonų metų susigrąžinti dabartinį biologinės įvairovės lygį. Ir tai būtų geriausias scenarijus.

Continue reading „Žinduoliai nepajėgia vystytis taip greitai, kad išvengtų išnykimo grėsmės“

Po mirties siela gali ir toliau gyventi kvantiniame lygyje

Mokslininkai jau seniai ieško atsakymo į be galo seną klausimą „Ar yra gyvenimas po mirties?“. Šiuo metu ekspertai teigia, kad nėra sąmonės mirties – tiesiog yra kūno mirtis. Nors mokslininkams vis dar nežinoma, kas tiksliai yra sąmonė, Arizonos universiteto mokslininkas Stuartas Hameroffas ir britų fizikas seras Rogeris Penroseas mano, kad tai tik informacija, saugoma kvantiniu lygmeniu. Jie teigia, kad baltyminės kilmės mikrovamzdeliai – žmogaus ląstelių struktūrinė sudedamoji dalis – turi kvantinę informaciją – informaciją, saugomą subatominiu lygmeniu.

Continue reading „Po mirties siela gali ir toliau gyventi kvantiniame lygyje“

Kūrybiškos smegenys kitaip organizuojasi

Dažnai sakoma, kad kūrybiški žmonės pasaulį mato kitaip, negu likusi mūsų dalis. Harvardo mokslininkai atrado tam paaiškinimą. Jie studijavo smegenų atvaizdus žmonių, kurie išradingai atlikinėjo kasdienines užduotis.

Rezultatai yra paskelbti Proceedings of the National Academy of Sciences žurnale. Kūrybiškos smegenys organizuojasi kitaip – teigė prof. Roger Beaty. Žmonės, kurie yra kūrybiškesni, gali tuo pačiu laiku sukurti smegenyse tinklus, kurie paprastai nedirba kartu.
Analizuojant žmonių , kurie buvo įtraukti į kūrybinius procesus smegenų vaizdus, buvo nustatyti susiformavę trys tinklai – numatytojo režimo tinklas, svarbumo tinklas ir vykdomasis kontrolės tinklas – kurie turi lemiamus vaidmenis dirbant kūrybiškai. Numatytojo režimo tinklas suteikia galimybę svajoti, apgalvoti praeities įvykius, įsivaizduoti ateitį. Be minėto tinklo žmogus nepajėgtų įvertinti įvykių ir savo poelgių pasekmių.
Kūrybiškumas tipiškai yra apibrėžiamas kaip gebėjimas pasiūlyti naujas ir naudingas mintis. Todėl šio susiformavusio tinklo neužtenka – juk negalime suformuoti kažką originalaus vien tik iš atminties. Todėl prisideda papildomi tinklai. Svarbumo tinklas, aptinka svarbią informaciją ir aplinkoje ir viduje. Kai kalbame apie kūrybiškumą, tyrėjai mano, kad šis tinklas gali būti atsakingas už minčių, kurios iškyla iš numatytojo režimo tinklo, rūšiavimą. Galiausiai, vykdomasis kontrolės tinklas padeda žmonėms išlaikyti dėmesyje naudingas mintis, išmesdamas tas, kurios bevertės. Vyksta šių tinklų sinchronizacija, kuri yra labai svarbi kūrybiškumui. Tokiu būdu žmonės, kurie galvoja lanksčiau ir pasiūlo kūrybiškesnes mintis, sugeba sinchronizuoti tuos tinklus, kurie paprastai kartu nedirba.
Šie tyrimai išsklaido kai kuriuos mitus apie kūrybiškumą. Tai kairiojo smegenų pusrutulio didesnės įtakos kūrybiniam mąstymui palyginus su dešiniuoju pusrutuliu mitas. Tvirtinama, kad kūrybiškumas yra visų smegenų pastangos. Tačiau dar lieka neaišku, ar tai gali būti mokoma ar tai yra tas, ką jūs turite ar neturite. Kūrybiškumas yra sudėtingas procesas ir tolesnės studijos yra būtinos.
Tekstas: redakcijos info.
Informacija paruošta pagal:
Proceedings of the National Academy of Sciences

Metodas, padedantis mažiems vaikams spręsti iškilusias problemas

Labai daug kalbama apie tai, kad vyresnio amžiaus moksleivius, studentus ir netgi suaugusius žmones reikia mokyti problemų sprendimo būdų. Tai yra aktualu, nes žinant sprendimo būdus, galima jaustis saugiau ištikus tam tikrai problemai. Deja, mažai kalbama apie tai, kaip problemų sprendimo mokyti mažuosius, pavyzdžiui, 4-6 metų amžiaus vaikus. Psichologas, filosofas, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius pateikia problemų sprendimo metodą, galintį padėti tėvams, auginantiems mažus vaikus.

Continue reading „Metodas, padedantis mažiems vaikams spręsti iškilusias problemas“

Kiek saulės šviesos šiandien gavote? Pigūs individualizuoti davikliai padės tai įvertinti

Saulės spinduliai yra mums naudingi, bet taip pat gali būti ir žalingi. Jūs turite gauti savo kasdieninę vitamino D dozę, bet kartu jūs turite ir apsisaugoti nuo pavojingo saulės kiekio. Ultravioletinė radiacija gali būti žalinga. Taigi, kaip sužinoti, kad jūs gavote pakankamai saulės spindulių ir toliau jau turite saugotis nuo jų.  Continue reading „Kiek saulės šviesos šiandien gavote? Pigūs individualizuoti davikliai padės tai įvertinti“

Kviečiami 12-18 metų mokiniai į „Kadro“ kino kastingą

Kosminis laivas, Kauno fortų katakombos su natūraliomis dekoracijomis ir rekvizitais, senovinės pilies rūsiai,  prabangus viešbutis, televizijos studija, žirgyno maniežas ir arklidės, senovinė kalvė, lėktuvo piloto kabina, miesto požemiai, kalėjimo kamera, grožio studija, patalpa egzorcizmo apeigoms. Į tokias lokacijas pateks laimingieji, praėję „Kadro“ kino akademijos kastingą.

Sudarytos kūrybinės grupės (režisierius, operatorius, montuotojas, aktoriai) per 3 dienas sukurs 1-5 minučių vaidybinius filmus pagal duotus scenarijus neįprastose lokacijose. Filmų premjera vyks spalio 30 d. 16 val. M. Žilinsko dailės galerijoje dalyvaujant ir vertinant kino profesionalams.

Registracija į kastingą vyksta nuo spalio 5  iki 16 d. el. p. kadras@kadras.lt . Susitikimas su užregistruotais dalyviais vyks spalio 17 ir 18 d. nuo 16:00 val. Kauno moksleivių techninės kūrybos centre, A. Mickevičiaus g. 2-209 (prie PC „Akropolis“). Daugiau informacijos www.kadras.lt
ATSISIŲSTI: Registracijos forma.docx

Kas daro didžiausią poveikį aplinkai?

Dėl taršos žemėje mes mėgstame apkaltinti vyriausybę ar pramonininkus, bet tai, ką mes perkame vartojimui turi didžiausią įtaką taršai.
Jūs neturėsite didelio poveikio aplinkai trumpiau maudydamiesi duše ar išjungdami šviesas. Nauja analizė parodė, kad pirkdami vartojimui daiktus pagrindinis žemės teršėjas esate Jūs. Atsakomybė už poveikį aplinkai perkeliama vartotojui, o ne gamintojui.
Žurnale Journal of Industrial Ecology pateikti tyrimų duomenys iš 43 skirtingų šalių ir 5 pasaulio regionų apie poveikį aplinkai iš vartotojų perspektyvos. Analizė parodė, kad vartotojai yra atsakingi už daugiau nei 60 procentų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir iki 80 procentų pasaulio vandens sunaudojimo. Apibendrinus, tarp 60-80 procentų planetos taršos poveikio yra iš buitinio vartojimo. Jei mes pakeistumėme savo vartojimo įpročius, tai turėtų drastišką poveikį mūsų aplinkos kokybei. Taip pat vartotojai yra tiesiogiai atsakingi už 20 procentų visų anglies oksidų išmetimų, kai žmonės vairuoja savo automobilius ir šildo savo namus.

Continue reading „Kas daro didžiausią poveikį aplinkai?“