Po mirties siela gali ir toliau gyventi kvantiniame lygyje

Mokslininkai jau seniai ieško atsakymo į be galo seną klausimą „Ar yra gyvenimas po mirties?“. Šiuo metu ekspertai teigia, kad nėra sąmonės mirties – tiesiog yra kūno mirtis. Nors mokslininkams vis dar nežinoma, kas tiksliai yra sąmonė, Arizonos universiteto mokslininkas Stuartas Hameroffas ir britų fizikas seras Rogeris Penroseas mano, kad tai tik informacija, saugoma kvantiniu lygmeniu. Jie teigia, kad baltyminės kilmės mikrovamzdeliai – žmogaus ląstelių struktūrinė sudedamoji dalis – turi kvantinę informaciją – informaciją, saugomą subatominiu lygmeniu.

Continue reading „Po mirties siela gali ir toliau gyventi kvantiniame lygyje“

Kūrybiškos smegenys kitaip organizuojasi

Dažnai sakoma, kad kūrybiški žmonės pasaulį mato kitaip, negu likusi mūsų dalis. Harvardo mokslininkai atrado tam paaiškinimą. Jie studijavo smegenų atvaizdus žmonių, kurie išradingai atlikinėjo kasdienines užduotis.

Rezultatai yra paskelbti Proceedings of the National Academy of Sciences žurnale. Kūrybiškos smegenys organizuojasi kitaip – teigė prof. Roger Beaty. Žmonės, kurie yra kūrybiškesni, gali tuo pačiu laiku sukurti smegenyse tinklus, kurie paprastai nedirba kartu.
Analizuojant žmonių , kurie buvo įtraukti į kūrybinius procesus smegenų vaizdus, buvo nustatyti susiformavę trys tinklai – numatytojo režimo tinklas, svarbumo tinklas ir vykdomasis kontrolės tinklas – kurie turi lemiamus vaidmenis dirbant kūrybiškai. Numatytojo režimo tinklas suteikia galimybę svajoti, apgalvoti praeities įvykius, įsivaizduoti ateitį. Be minėto tinklo žmogus nepajėgtų įvertinti įvykių ir savo poelgių pasekmių.
Kūrybiškumas tipiškai yra apibrėžiamas kaip gebėjimas pasiūlyti naujas ir naudingas mintis. Todėl šio susiformavusio tinklo neužtenka – juk negalime suformuoti kažką originalaus vien tik iš atminties. Todėl prisideda papildomi tinklai. Svarbumo tinklas, aptinka svarbią informaciją ir aplinkoje ir viduje. Kai kalbame apie kūrybiškumą, tyrėjai mano, kad šis tinklas gali būti atsakingas už minčių, kurios iškyla iš numatytojo režimo tinklo, rūšiavimą. Galiausiai, vykdomasis kontrolės tinklas padeda žmonėms išlaikyti dėmesyje naudingas mintis, išmesdamas tas, kurios bevertės. Vyksta šių tinklų sinchronizacija, kuri yra labai svarbi kūrybiškumui. Tokiu būdu žmonės, kurie galvoja lanksčiau ir pasiūlo kūrybiškesnes mintis, sugeba sinchronizuoti tuos tinklus, kurie paprastai kartu nedirba.
Šie tyrimai išsklaido kai kuriuos mitus apie kūrybiškumą. Tai kairiojo smegenų pusrutulio didesnės įtakos kūrybiniam mąstymui palyginus su dešiniuoju pusrutuliu mitas. Tvirtinama, kad kūrybiškumas yra visų smegenų pastangos. Tačiau dar lieka neaišku, ar tai gali būti mokoma ar tai yra tas, ką jūs turite ar neturite. Kūrybiškumas yra sudėtingas procesas ir tolesnės studijos yra būtinos.
Tekstas: redakcijos info.
Informacija paruošta pagal:
Proceedings of the National Academy of Sciences

Kiek saulės šviesos šiandien gavote? Pigūs individualizuoti davikliai padės tai įvertinti

Saulės spinduliai yra mums naudingi, bet taip pat gali būti ir žalingi. Jūs turite gauti savo kasdieninę vitamino D dozę, bet kartu jūs turite ir apsisaugoti nuo pavojingo saulės kiekio. Ultravioletinė radiacija gali būti žalinga. Taigi, kaip sužinoti, kad jūs gavote pakankamai saulės spindulių ir toliau jau turite saugotis nuo jų.  Continue reading „Kiek saulės šviesos šiandien gavote? Pigūs individualizuoti davikliai padės tai įvertinti“

Vežimas prieš arklį – naujas priežasties ir pasekmės modelis

Vaikai iš prigimties yra mažieji mokslininkai – mėgsta paleisti daiktus ir stebėti juos krentant. Tokie pirmieji bandymai ne tik moko juos suvokti, kas yra gravitacijos jėga, bet ir nustatyti santykį tarp priežasties ir pasekmės. Priežastis turi įvykti pirma savo pasekmės. Taip  mokslininkai nuo Galileo 16-ąjame šimtmetyje iki  Clive Granger 1969 apibrėžė priežastinį ryšį.

Priežastinis ryšys tai kelių reiškinių (veiksnių ar požymių pokyčių) tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys (priežastis) yra pagrindas atsirasti kitam (pasekmė). Continue reading „Vežimas prieš arklį – naujas priežasties ir pasekmės modelis“

Ar Jūsų stresas keičia mano smegenis?

Stresas ne tik užkrečiamas, bet ir keičia kitų smegenis ląstelių lygmenyje. Mokslininkai nustatė, kad perduodamas nuo kitų stresas gali pakeisti smegenis taip pat kaip ir paties sukeltas stresas.
Tyrimų duomenys pateikti žurnale Nature Neuroscience . Smegenų pokyčiai, kuriuos iššaukia stresas glaudžiai susieti su psichiniais susirgimais – potrauminiais streso sukeltais sutrikimais, nerimu, depresija. Be to nauji tyrimai parodė, kad stresu ir emocijomis „užsikrečiama“. Ar tai turi ilgalaikes pasekmes smegenims, nėra žinoma.

Continue reading „Ar Jūsų stresas keičia mano smegenis?“

Skaidulinis optinis daviklis smegenų ir širdies magnetiniams laukams tirti

Nešiojama, pigi smegenų vizualizavimo sistema, kuri gali veikti kambario temperatūroje neekranuotoje aplinkoje, leistų realiu laiku susisteminti smegenų veiklą po galimų sutrenkimų sporte ar konfliktų zonose.

Kaip išsamiai išdėstyta Optikos draugijos žurnale Optics Letters, mokslininkai sukūrė magnetinius jutiklius, naudojančius optinius pluoštus ir naujai sukurtą polimero-nanodalelių kompozitinę medžiagą, kuri yra jautri magnetiniams laukams. Jutikliai gali aptikti smegenų magnetinį lauką, kuris yra 100 milijonų kartų silpnesnis nei magnetinis žemės laukas. Tyrėjai taip pat parodė, kad naujas jutiklis gali aptikti silpnus žmogaus širdies ritmo magnetinius laukus ir gali aptikti magnetinius svyravimus, kurie keičiasi kiekvieną mikrosekundę maždaug 100 kvadratinių mikronų plote. Optinį jutiklį sudaro konstrukcija sudaryta iš nebrangiai pagamintos silicio fotonikos mikroschemos su jutiklio 10 mikronų optiniu pluoštu. Naudojant keletą jutiklių užtikrinamas didelis erdvinis smegenų kartografavimas. Nauji jutikliai gali padėti mokslininkams geriau suprasti smegenų ir smegenų ligų veiklą. Jie taip pat gali būti naudingi magnetiniams laukams, naudojamiems prognozuoti vulkaninius išsiveržimus ir žemės drebėjimus.

Continue reading „Skaidulinis optinis daviklis smegenų ir širdies magnetiniams laukams tirti“

Žmogaus smegenys turi daugiau stengtis, kad išvengtume tingėjimo

Visuomenėje žmonės skatinami būti fiziškai aktyvesniais, tačiau mes iš tikrųjų tampame mažiau aktyvūs. Naujas tyrimas pateikė galimą paaiškinimą – gali būti, kad mūsų smegenys iš prigimties traukia sėslus elgesys.

Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai iškėlė hipotezę ir norėjo palyginti ar sportavimas salėje yra tikrai fizinių pastangų reikalaujantis veiksmas ar tai yra kova, kuri vyksta mūsų smegenyse. Smegenys yra ta vieta, kur tyrėjai ieškojo atsakymų į tai, ką jie vadina „pratimų paradoksu“: dešimtmečius visuomenė skatino žmones būti fiziškai aktyvesniais, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad, nepaisant mūsų geriausių ketinimų, mes iš tikrųjų tampame vis mažiau aktyvus. Neseniai paskelbtos žurnale ,,Neuropsichologija“ tyrimo išvados rodo, kad mūsų smegenys traukia mus gulinėti ant sofos. Energijos taupymas buvo būtinas žmonėms išlikti, nes tai leido mums būti veiksmingesniems ieškant maisto ir prieglobsčio, konkuruojant dėl seksualinių partnerių ir išvengiant plėšrūnų. Viešosios politikos nesėkmė kovoti su fizinio neveiklumo pandemija gali būti dėl smegenų procesų, kurie susikūrė ir sustiprėjo evoliucijoje.
Tyrimas buvo vykdomas su jaunais suaugusiais. Jie, sėdėdami priešais kompiuterio ekraną turėjo valdyti kursorių (žmogaus atvaizdu) .Tuomet ekrane pasirodydavo fizinio aktyvumo ir fizinio pasyvumo scenų paveikslėliai. . Subjektai turėjo kuo greičiau perkelti kursorių į paveikslėlį su fizinio aktyvumo scena, o nuo paveikslėlio su fizinio pasyvumo scena staigiai atitraukti. O vėliau atvirkščiai. Tuo tarpu elektrodai fiksuodavo tai, kas vyksta jų smegenyse. Paprastai dalyviai greičiau judėjo link paveikslėlių su fizinio aktyvumo scenomis nei prie tingumą demonstruojamų paveikslėlių, bet smegenų aktyvumo rodmenys, vadinami elektroencefalogramomis, parodė, kad pastarieji veiksmai reikalauja, kad jų smegenys dirbtų daug intensyviau.
Iš ankstesnių studijų buvo žinoma, kad žmonės daugiau vengia sėdimojo elgesio ir linkę aktyviai elgtis. Šio tyrimo naujovė yra tai, kad fizinio pasyvumo išvengimas yra susietas su didesniais smegenų ištekliais. Tada kyla klausimas, ar žmonių smegenys gali būti iš naujo mokomos, kadangi viskas, kas vyksta automatiškai, yra sunkiai slopinama, net jei to ir norime. Tačiau tai svarbus pirmas žingsnis išsiaiškinant kaip tai vyksta.
Tekstas: redakcijos info.

Naujas požiūris į senėjimą

Sakoma, kad negalima išmokyti senų šunų naujų gudrybių, tačiau nauji tyrimai rodo, kad galite išmokyti pasenusias žiurkes naujų garsų, jei tos pamokos trunka nelabai ilgai.
Tyrėjai iš Monrealio McGill universiteto Neurologijos instituto ir ligoninės ištyrė senėjimo poveikį neuroplastiškumui , smegenų daliai, kuri apdoroja klausos informaciją. Neuroplastika reiškia smegenų gebėjimą modifikuoti jo ryšius ir funkcijas reaguojant į aplinkos dirgiklius ir yra labai svarbus mokymosi procesams. Jaunų smegenų plastiškumas yra labai didelis. Kai mes senstam, plastiškumas mažėja kad stabilizuotume tai, ką jau išmokome. Šį stabilizavimą iš dalies kontroliuoja neurotransmiteris, vadinamas gama-aminobutyro rūgštimi (GABA), kuris slopina neuronų aktyvumą.
Mokslininkai patikrino hipotezę, kad kai mes senstame plastiškumo stabilizavimo procesai sutrinka. Jie atliko eksperimentą, kuriame žiurkės buvo veikiamos tam tikro dažnio garsu ir įvertino, kaip neuronai smegenų smilkinio skilties žievėje prisitaiko savo atsakais. Jie nustatė, kad vyresnio amžiaus suaugusių žiurkių neuronai yra labai jautrūs veikiamam garso dažniui, tačiau tai nebuvo nustatyta su jaunesnėmis suaugusiomis žiurkėmis. Poveikis vyresnio amžiaus suaugusioms žiurkėms greitai išnyko. Tai reiškia, kad plastiškumas iš tiesų buvo sutrikęs. Tačiau didinant neurotransmitorių koncentraciją kitoje vyresnio amžiaus žiurkių grupėje, garso sukeliami smegenų žievėje pokyčiai truko ilgiau. Šios išvados rodo, kad smegenų gebėjimas pritaikyti savo funkcines savybes neišnyksta esant amžiui. Priešingai, jie pateikia įrodymų, kad iš tikrųjų plastiškumas padidėja, bet yra sutrikęs vyresnėse smegenyse dėl sumažėjusio neurotransmiterių kiekio. Apskritai išvados rodo, kad didėjantis neurotransmiterių kiekis gali pagerinti mokymosi procesą senstančiose smegenyse.
Darbas parodė, kad senstančiose smegenyse, priešingai nei plačiai paplitusi sąvoka, yra daugiau plastikos nei jaunų suaugusių individų, – sako prof. Cisneros-Franco . „Tuo tarpu šis padidėjęs plastiškumas reiškia, kad pokyčiai, pasiekti per stimuliavimą ar mokymą, buvo nestabilūs. Tačiau mes taip pat parodėme, kad šį nestabilumą galima sumažinti naudojant kliniškai prieinamus vaistus.
Tekstas: redakcijos info.