Metodas, padedantis mažiems vaikams spręsti iškilusias problemas

Labai daug kalbama apie tai, kad vyresnio amžiaus moksleivius, studentus ir netgi suaugusius žmones reikia mokyti problemų sprendimo būdų. Tai yra aktualu, nes žinant sprendimo būdus, galima jaustis saugiau ištikus tam tikrai problemai. Deja, mažai kalbama apie tai, kaip problemų sprendimo mokyti mažuosius, pavyzdžiui, 4-6 metų amžiaus vaikus. Psichologas, filosofas, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius pateikia problemų sprendimo metodą, galintį padėti tėvams, auginantiems mažus vaikus.

Anot psichologo T. Lagūnavičiaus, yra daugybė metodų, padedančių vaikus išmokyti problemų sprendimo. Kalbant apie mažus vaikus, derėtų pradėti nuo pirmosios metodikos, kuri vadinama „Herojai“.

1. Problema. Pastebėję, jog vaikas patiria tam tikrą problemą, pavyzdžiui, jam yra šalta, turime tą problemą konkrečiai įvardyti. Problemos įvardijimas yra tolimesnių šio metodo etapų pagrindas.

2. Klausimas. Įvardiję vaikui iškilusią problemą (šiuo atveju šalčio problemą), iškeliame klausimą – ką daryti, kad situacija pasikeistų ir vaikas sušiltų.

3. Priežasčių analizė. Svarbu išsiaiškinti, kodėl ši problema atsitiko. Pavyzdžiui, jei vaikui šalta, galbūt jo apranga netinkama, galbūt jis serga, o galbūt yra dar kitokia priežastis? Išsiaiškinę priežastį, galime problemą tiesiogiai spręsti.

4. Herojų įvardijimas. Vaikas, žiūrėdamas kino, multiplikacinius filmus, žaisdamas žaidimus ar skaitydamas knygeles pradeda pažinti personažus, į kuriuos nori lygiuotis. Išsiaiškinęs tam tikro herojaus charakterio savybes, vaikas gali nuspėti, kaip jis elgsis konkrečioje situacijoje.

5. Alternatyvūs sprendimo būdai. Žinant daugiau nei vieną herojų, atsiranda ir didesnė problemų sprendimo būdų įvairovė. Galbūt vienas herojus, kuomet jam bus šalta, išgers puodelį arbatos, kitas herojus nuspręs apsivilkti šiltesnius rūbus. Didesnė įvairovė vaikui padeda suvokti, kad yra ne vienas būdas, kaip pasielgti tam tikroje situacijoje.

6. Pasirinkimas. Kuo daugiau herojų vaikas žino, tuo daugiau alternatyvų, kaip elgtis ištikus vienai ar kitai problemai, vaikas turi. Turėdamas daugiau nei vieną sprendimo variantą, vaikas gali pasirinkti patį tinkamiausią priklausomai nuo situacijos.

„Herojų“ metodika naudinga tuo, kad mažiems vaikams įsivaizduoti herojus kur kas lengviau nei patiems, neturint jokių pavyzdžių, sukurti problemų sprendimo būdus. Vaikui, artimai pažįstančiam tam tikrus herojus, lengviau galvoti jų mintimis. Taip pat svarbu įtikinti vaiką, kad nereikia prisirišti prie vieno mėgstamo herojaus, nes pasirinktas herojus nebūtinai bus teigiamas. Beje, vieno herojaus sekimas neleis atsirasti problemų sprendimo įvairovei, leidžiančiai iš keleto variantų pasirinkti paties tinkamiausio, todėl svarbu turėti daugiau nei tik vieną herojų.

Šiuo atveju tėvų indėlis yra ypatingai didelis ir svarbus. Parodydami šį problemų sprendimo metodą mažiems vaikams tėvai padaro didelę paslaugą jiems ateities perspektyvoje. Žinodami, jog problemas galima konvertuoti į išsprendžiamus klausimus, vaikai tampa užtikrinti, kad gyvena saugioje aplinkoje. Kaip teigia psichologas T. Lagūnavičius, nepilnavertiškumo kompleksai ir nepasitikėjimas savimi formuojasi tada, kai vaikas nemato problemų sprendimo variantų. Kuomet vaikas turi daugiau nei vieną variantą, padedantį išspręsti tam tikras problemas, jis gali pasirinkti patį tinkamiausią konkrečioje situacijoje, o tai neabejotinai padeda ateityje sprendžiant ir rimtesnio masto problemas.