Aiški kalba geriau įsimenama

Tyrėjai mano, kad kalbančiojo aiškiai suformuluotas stilius gali pagerinti klausytojo atmintį.
Kai kurie pokalbiai užmirštami, kai tik jie baigiasi, o  kiti gali išlikti ilgai atmintyje. Mokslininkai nori suprasti, kodėl ir kaip klausytojai aiškiau prisimena kai kuriuos sakytus žodžius aiškiau nei kitus. Jie konkrečiai ieško būdų, kokie kalbėjimo stiliai gali paveikti atmintį.
Teksaso universiteto mokslininkai Sandie Keerstock ir Rajka Smiljanic,  pateikė tyrimo rezultatus „Acoustique Society of America„ darbuose 2018 lapkričio 5 d.
Jie atliko tyrimus su 30  klausytojų, kurių gimtoji kalba yra anglų kalba, ir 30 klausytojų, kurių anglų kalba nėra gimtoji. Jiems buvo ištarti 72 sakiniai, suskirstytais į šešis blokus po 12 sakinių. Šie paprasti sakiniai – pvz., „Senelis gėrė tamsią kava“ arba „Berniukas pagamino sunkią kėdę“ – buvo pakartotinai pateikti dviem skirtingai stiliais: aiškia kalba, kurioje kalbėtojas kalbėjo lėtai, aiškiai suformulavęs sakinį, ir daugiau atsitiktiniu ir greitu pristatymu pokalbio būdu.
Išklausius kiekvieną sakinių bloką, klausytojams buvo paprašyta nuosekliai atgaminti sakinius, kuriuos jie išgirdo, rašydami juos ant popieriaus lapo po to, kai buvo pateikta kokia nors užuomina kaip „senelis“ arba „berniukas“.
Abiejų grupių klausytojai, gimtosios ir negimtosios anglų kalbos, žymiai geriau atkūrė sakinius, kai sakiniai buvo pateikti aiškiai kalbant. Tai atitinka ir ankstesnį tyrimą, kuriame aiškiai išreikšti sakiniai buvo geriau atpažįstami už atsitiktinius sakinius, kuriuos anksčiau išgirdo abi klausytojų grupės. Tyrėjai siūlo galimą šių rezultatų paaiškinimą: kai kalbėtojas kalba greičiau arba nesugeba išreikšti savo nuomonę šiltai, klausytojai turi įdėti pastangų, kad išgirstų kas pasakyta. Todėl daugiau psichinių išteklių yra skirta šiam uždaviniui ir atminties konsolidacijai suteikiama mažiau išteklių.
Akivaizdu, kad aiški kalba yra naudinga mokiniams klasėje ir pacientams, gaunantiems gydytojų nurodymus. Tai atrodo veiksmingas informacijos perdavimo būdas ne tik todėl, kad mes galime geriau išgirsti žodžius, bet ir todėl, kad galime juos geriau išlaikyti.
Kituose eksperimento etapuose mokslininkai sutelks dėmesį kalbėtojams, o ne klausytojams su tikslu išsiaiškinti ar aiškus kalbėjimas veikia jų pačių atmintį. Ar kartojimas paskaitos medžiagą garsiai aktyviu būdu, padeda žmonėms tai geriau įsiminti.
Tekstas: Redakcijos info.
Paruošta pagal: „Acoustique Society of America“

Parašykite komentarą