Specialusis ugdymas

 

SPECIALIOSIOS IR ŠVIETIMO PAGALBOS TEIKIMAS 

Centras, rengdamas ir įgyvendindamas ugdymo planą, užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalina kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikia būtiną švietimo pagalbą, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Individualaus ugdymo plano rengimas

 

1. Centras kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbas ir paslaugas ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamas pagalbas, didinančias ugdymo veiksmingumą, ir kurio:

1.1. rengimui, įgyvendinimo koordinavimui paskiria kuratorę, kuri kartu su mokytojais ir švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato ugdymo ir pagalbos tikslus;

1.2. įgyvendinimui sudaromi individualūs tvarkaraščiai, kurie dera su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu, ir užtikrina, kad mokinys gaus ugdymą ir švietimo pagalbą tokia apimtimi, kokią nustato Bendrieji ugdymo planai ir rekomenduoja mokiniui pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba;

2. Plano formą nusistato pati įstaiga, suplanuoja jų įgyvendinimo, stebėsenos ir aptarimo formas bei etapus.

3. Centras, rengdamas individualų ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasis Bendruosiuose ugdymo planuose dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi:

3.1. planuoja specialiąsias pamokas ir (ar) didina pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui, skaičių, siekiant plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius, daugiau dėmesio skirti bendrųjų kompetencijų ugdymui, meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui. Mokiniams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba, skiriamos pamokos lietuvių kalbai mokyti ar dvikalbiam ugdymui;

3.2. keičia specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

3.3. mažina minimalų privalomą pamokų skaičių 10 proc., didindamas neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių, ir besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nurodytų pamokų skaičiaus per metus 10 proc., didindama neformaliojo vaikų švietimo ar socialinei veiklai valandų skaičių, atsižvelgiant į mokinio individualius poreikius;

3.4. keičia pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, siekdamas individualiame ugdymo plane numatytų tikslų;

3.5. formuoja nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių;

3.6. vėliau pradeda pirmosios ar antrosios užsienio kalbos mokyti mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

3.7. moko tik vienos užsienio kalbos mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

3.8. besimokantįjį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradeda mokyti metais vėliau, juos sieja su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas organizuojamas atskiromis veiklomis;

3.9. besimokančiajam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, vietoje kelių vienos srities dalykų siūlo integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

3.10. nemoko užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina įvairiapusiai raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto, bendrieji mokymosi sutrikimai, klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą);

3.11. nemoko muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų);

3.12. nemoko technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus), o vietoj jų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą.

4. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ją pritaikant, mokinio individualus ugdymo planas gali būti koreguojamas iki 25 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas.

5. Individualiame ugdymo plane numatoma elgesio prevencijos ir intervencijos būdai, socialinių įgūdžių ugdymo veiklos. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavus mokinio pažangą ar nustačius, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūrimas ir koreguojamas individualus pagalbos vaikui planas;

5.1. rengiant individualų ugdymo planą, mokytojai bendradarbiauja su švietimo pagalbos specialistais, gauna nuolatinę pagalbą ir paramą taikyti elgesio vertinimo instrumentus netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti;

5.2. siekiant atsižvelgti į individualius mokinio gebėjimus ir raidos specifiką, mokoma postkognityviniu metodu, numatomi medžiagos pateikimo būdai (vaizdinis, garsinis ir kt.) ir įtraukiant mokinį į veiklas pagal jo pomėgius;

5.3. užtikrinamos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius ir pan.);

5.4. taikomi vizualinio struktūravimo metodai ir priemonės pamokų ir pertraukų metu (struktūruojamos erdvės, veiklos, pamokos, pertraukos, užduotys, naudojama vaizdinė dienotvarkė, pasirinkimų lentelės ir kt.) bei teikiama kita vizualinė pagalba.

6. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

 

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,

mokymosi pasiekimų ir pažangos

vertinimas

 

7. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Centro pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu.

8. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

9. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, pasiekimai vertinami pažymiais, trimestrais – kaip ir kitų Centro mokinių (jeigu nėra kitokio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimo).

 

Švietimo pagalbos mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, teikimas

 

10. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui numatyti mokinio pagalbos plane.

11. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai padeda įveikti mokymosi sunkumus, šalindami priežastis, dėl kurių mokinys patiria mokymosi sunkumų ir susiduria su kliūtimis dalyvauti ugdymo procese, bendradarbiaudami dirba komandose kartu su mokytojais ir kitais specialistais, teikiančiais pagalbą mokiniui, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) bei kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbas, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.

12. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar pastoviai ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.

13. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai – specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.

 

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas namie

 

14. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu Centras organizuoja pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

15. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą pagrindinio ugdymo programą:

15.1. skiriama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

15.2. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skiriama gydomajai mankštai.

16. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymui namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus:

16.1. iki 74 pamokų per metus skiriama specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

16.2. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, iki 74 pamokų per metus skiriama gydomajai mankštai.