Performansas “Herojų kraujas” – bandymas atgaivinti heroijišką dvasią

Performanso ,,Herojų kraujas“ metu autorius, performansistas Tomas Lagūnavičius bando atgaivinti herojišką dvasią, atlikdamas keturis ritualus.
Pirmojo ritualo metu ,,žadina“ žemę, kviesdamas ,,išlaisvinti“ herojų dvasias, energiją, kad įkvėptų performanso dalyvius. Žiūrovai sėkmingai įsijungia į šį veiksmą. Autorius akcentuoja vyrų ir moterų kaip didvyrių, kovotojų lygiavertiškumą, jį vertina kaip reikšmingą istorinį palikimą, primena mitą apie amazonių atsiradimą, pagrįstą realiais įvykiais Skitijos teritorijoje, Romos imperijoje, prieš mūsų erą.
Antrajame etape autorius Tomas Lagūnavičius su Toro kūju ,,žadina sužeistus kraujuojančius herojus“, ,,mušdamas per kojas“, taip paskatindamas visus būti aktyviai veikiančiais šiame pasaulyje.
Trečiojoje dalyje teigiama apie tai, kad herojai visuomet bus šviesoje – pozityvioje arba negatyvioje. Atsiranda poreikis nusifotografuoti.
Taigi ketvirtas performanso akcentas – asmenukės prie Animal Light (gyvulinės šviesos) instaliacijos.
Pabaigoje autorius atlieka du svarbius veiksmus – herojai arba antiherojai visada turi pralieti kraują, kuris grįžta į žemę. Tuomet jie tampa tautos likimu. Tomas Lagūnavičius su kitais dalyviais ,,aplaisto krauju didvyrių kapus“, bando ,,išlaisvinti“ įsivaizduojamus asmenis iš ,,marinuotos“ būsenos, ,,daužo stiklines sienas“.
Tokiu būdu vyksta šiuolaikinio meno ritualas, bandoma ,,atgaivinti“ post postmodernią visuomenę. O gal viso to nereikia? Pakanka būti veganais, vegetarais ir nejausti skonio, nerizikuoti? Todėl visi dalyviai kviečiami prie stalų ir mėgaujasi negyvulinės kilmės maistu. Jie ,,nepasiduoda“ agresyviai suregztoms feminizmo, mačizmo pinklėms.
Performanso baigiamoji dalis skirta pamąstymui: ar visada ir visi turime būti švelnūs, geri? Kaip žinome, to reikalauja šiuolaikinė visuomenė. Kaip pažiūrėsime į kūrybą, pergales, sportą, į norą būti geriausiais? O ką darysime, kai atsiras kritinių situacijų, tokių, kaip Sausio 13 – oji, invazija į Ukrainą? Pasak autoriaus Tomo Lagūnavičiaus, tuomet vėl reikalingi vyrai ir moterys didvyriai, kurie gali kovoti, pasiaukoti. Gal suabejojote? Ar nereikalingi bus vėl kovotojai, herojai? Paliekame spręsti Jums.
Straipsnio autorė: R. Bereišienė

Parašykite komentarą